Maisto konservantai yra medžiagos, kurios nuolat slopina mikroorganizmų, kurių metabolizmo substratai yra puvimo medžiagos, augimą. Svarbu tai, kad jie gali slopinti jautriausių gedimo procesų atsiradimą įvairiomis sąlygomis, ypač išlaikant ilgalaikį poveikį net tada, kai bendrosios sterilizacijos nepakanka. Mineralinė alyva, akmens anglių derva ir taninai naudojami pluoštui ir medienai išsaugoti; formaldehidas, gyvsidabrio chloridas, toluenas, butilparabenas, nitrofurantoino dariniai arba balzamo dervos naudojami biologiniams mėginiams. Konservantų naudojimas maiste yra ribojamas, todėl dažniau naudojami fiziniai metodai, tokie kaip džiovinimas ir marinavimas. Specializuoti konservantai apima organines rūgštis, tokias kaip acto rūgštis, augalinius aliejus, kuriuose yra oleino rūgšties esterių, ir specialius eterinio aliejaus komponentus, tokius kaip garstyčios. Lokaliam naudojimui organizmuose (pvz., žmogaus kūno paviršiuje arba virškinamajame trakte), priklausomai nuo konkrečių sąlygų, gali būti naudojami įvairūs konservantai (pvz., jodoformas, fenilsalicilatas, anilino dažai arba akridino pigmentai).
Maisto konservantai – tai medžiagos, stabdančios medžiagų gedimą. Tai reiškia, kad jie daro nuolatinį slopinamąjį poveikį mikroorganizmų, kurie kaip medžiagų apykaitos substratai naudoja puvimo medžiagas, augimą. Svarbu tai, kad jis gali slopinti gedimą įvairiomis sąlygomis, ypač išlaikant jo veiksmingumą net tada, kai bendros sterilizacijos nepakanka.
Naudojami tipai skiriasi visame pasaulyje; JAV naudoja 50, Japonijoje apie 40, baktericidai skiriasi, bet jie paprastai neturi baktericidinio poveikio, tik stabdo mikrobų augimą; jie yra mažai toksiški ir minimaliai pažeidžia maisto skonį; o jų taikymo metodus gana lengva įvaldyti.
mano šalyje numatyta naudoti 30 konservantų, įskaitant benzenkarboksirūgštį, natrio benzoatą, sorbo rūgštį, kalio sorbatą ir kalcio propionatą.
